- svočiauti
- svočiáuti vksm. Ją̃ dažnai̇̃ kviẽčia svočiáuti.
.
.
svočiauti — svočiauti, iauja ( iauna Eiš), iãvo intr. DŽ, NdŽ, Bsg būti svočia: O lokutė plačkojutė – ji keta svočiauti JV935. Poni pradėjo juokties, net leipti, kad pas mužikų (pas mužikus) kiaulės svočiauja BsPII132 … Dictionary of the Lithuanian Language
pamergiauti — pamergiauti, iauja, iãvo intr. TŽII186 būti pamerge, eiti į pamerges: Jiedvi buvo lyg susitarusi pamergiauti ir svočiauti Vaižg. Tai reikale, vestuvėse daugkart buvau, pamergiavaũ Zp … Dictionary of the Lithuanian Language
plačkojis — plačkõjis, ė adj., smob. (2), plačkojis (1) K, N žr. plačiakojis: O lokutė plačkojutė – ji keta svočiauti JV935 … Dictionary of the Lithuanian Language
svočioti — svočioti, ioja, iojo 1. žr. svočiauti: Ji tąmet gavo bent kelissyk svočiot Kbr. Žinau: mano mama svočiodavo Všt. 2. tr. leisti už vyro būnant svočia: Teta ją svočiojo Alk … Dictionary of the Lithuanian Language
svočiuoti — svočiuoti, iuoja, iãvo žr. svočiauti … Dictionary of the Lithuanian Language